Spektaklyje tiriama „tranzitine“ vadinamos trisdešimtmečių keturiasdešimtmečių moterų, gyvenančių post-sovietinėje erdvėje, karta ir jos pasirinkimai.
1959 m. į Maskvą buvo atvykę prancūzų mados namų „Dior“ manekenės. Anuometinė šių mados namų kryptis, pabrėžusi funkcionalumą, puikiai papildė sovietinę filosofiją, teigusią, kad menas turi tarnauti realybei. Tačiau realios sovietinės kasdienybės kontekste prancūzų manekenės atrodė tarsi skrybėlėtos ateivės – tokios jos ir išliko fotografo Howardo Sochureko nuotraukose žurnalui „Life“. Šiose nuotraukose puikiai atsispindi sovietinės ir vakarietiškos realybių susidūrimas, gal todėl jos įkvėpė choreografę Agniją Šeiko ir dramaturgę Ingridą Gerbutavičiūtę posovietinės erdvės moterų tapatybės paieškoms.
Šokio spektaklyje „Dior in Moscow“ susidūrus praeities atsiminimams ir dabarties realijoms, analizuojama šiuolaikinės, brandžios moters tapatybė ir ją formuojančios aplinkybės. Kurdamos spektaklį „Dior in Moscow“ spektaklio autorės rėmėsi Dr. Anetos Pavlenko moksline studija „Socialinės ir ekonominės sąlygos bei diskursyvus moterų iš postsovietinių šalių tapatumo aiškinimas“ ir specialiai surinktais interviu su Čekijoje ir Lietuvoje gyvenančiomis vyresnio amžiaus moterimis. Tad spektaklio dramaturgijoje susipina autentiškos moterų istorijos, mokslinė literatūra, asmeninės kūrėjų patirtys ir fikcija, o pasirinkta įtrauki spektaklio forma kuria glaudų ryšį su publika.
Spektakliui „Dior in Moscow“ originalų muzikinį takelį sukūrė „Auksinio scenos kryžiaus laureatas“ kompozitorius Antanas Jasenka, o video koliažą – 2011 m. tarptautinio „Essl“ meno apdovanojimo laureatė, bulgarų menininkė Albena Baeva. Spektaklis rodytas festivaliuose Bulgarijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Ukrainoje ir Vokietijoje.